Date: Mon, 7 Jun 2004
13:30:42 +0200
From: audrius
To: evelina
Subject: 13.30
Intro:
Kaiiii nooriu rimmtai dirrbu, kaiiii nenooriu tinnnginiauju
Tas nepakeliamas mano interneto letumas! Siandien pagaliau pavyko uzmegsti
kontakta su zmonija, ikisus plona laiduka i sienoje esancia skylute. Po
delikataus pakratymo, patampymo ir paderinimo, plona srovele pradejo teketi Ruta
Zalioji, Noticias, Korespondencija. Tuo tarpu kai vienas dazniausiu mano
Rinktiniuose Rastuose (RR) minimu zodziu yra Radio 3, Radio Nacional de España.
Klausausi istisomis dienomis jo programu, jei taip galima pavadinti tas
muzikines valandas. Per trejus Radio 3 metus neismokau suprasti kaip ispanu
radijozokeju istariami atlikeju vardai rasosi is tikruju. Todel ju ir nepazistu,
vardais nesaukiu ir parduotuves lentynoje neieskau. Galvoju, gimiau ne per
anksti, taciau per velai noreciau buti toks pats paseles ir ivairiapusis
25-etis vaikinas, koks yra tas 1979 uzgimes Radiotres. Tuo tarpu per pati
Generation X selima 1978 mano kaime jau buvo pasibaigusi sienapjute ir prie
kontoros antradieniais atvaziavusios LTSR Vartotoju Kooperatyvo “lapkes”
nutisdavo eilute degtuku, Primos, meduoliu, silkes, Zigulinio ir, aisku,
Diuses. Ten pat ir mane parveze, i ta pacia kolukio kontora, kur palepeje gyveno
ka tik susituokusi felceres-akuseres ir agronomo seima. Prie kontoros pamaciau
ir nauja sandelininko Gailiaus zaporozieti, trieskavos spalvos, su tokia pacia
kaip musu mopedo garsinio signalo sage po priekiniu buferiu. Juokingas tas
signaliukas buvo, taciau tada dar neisivaizdavau, kad prabegus dar keliems
metams, “lapke” nustos vazineti prie kontoros, o sandelininkas Gailius, ves mano
Mamute (taip Jurbarko raj. vadinamos mociutes) ir vezios ja savo trieskavos
spalvos zapu su mopedo signaliuku po priekiniu buferiu. Dabar mano Mamute ir
Senelis vazineja kazkokia Mazda. Spalvos nezinau, nepaklausiau. Svarbu, kad tik
sveikatos turetu abu.
Arteja Área Reservada valanda, kada as ruosiu pietus. As ruosiu pietus ir
klausausi tu vidurdienio jazzu. Dievazi, uzdetu man kas vidury nakties Áreas
Reservadas, pradeciau pjaustyti svoguna is cesnakus, morkas ir artisokus.
Ir galvociau, Barcelona cia ar koks Essen´as?
Date: Fri, 11 Jun 2004 16:46:37 +0200
From: audrius
To: ET
Subject: Queen
ai, kaip
neskaniai pavalgem...kazkokiam netikram italiskam bare, tokios
surugusios
kiausinienes su patata frita. be. bebebebe. Rius i Taulet interneto
kavinej
dainuoja Fredis Mercury. Pamenu, tokiam mano jaunystes draugeliui labai
patiko -
turejo visus albumus kasetese. O as jam buvau atoritetas, kai jis
atvaziavo
i Vilniu studijuoti. Apgyvendinau savo kambary barake, kaip koks
bohema
atrodziau, paciam sau ir visiems, kurie is kaimo atvaziuodavo.
isivaizduok, kazkokios darzoves keptuveje su ryziais ir curry,
joder, tai bent
prieskonis!! Ir vienintele kambaryje degusi lempele, pakabinta ant
sniuro
frabuziams
dziauti. Viskas vienoje kajuteje, kaip jachtoje kokioje. tada as dar
teniso
rakete is Prahos nusipirkes turejau - raudona tokia, is titano lydinio.
tai pries
egzus eidavau vienas i sienele kamuoliuko pamusinete. masturbacija
kazkokia,
bet nelabai kas daugiau teniso raketes barake turejo. tai mano
biciulis
irgi nusipirko. ir vel as uz ji daugiau zinojau. ka padarysi, buvau
vienais
metais vyresnis. tai daugiau patirties ir su sienelemis turejau. gyvenom
kaip kokie
bohemos, isivaizduok, kazkoki Earla Greyu su pienu balkone maukdavom.
arba
apsipirkt kartu varydavom, vis tu paciu ryziu maiseliuose ir makaronu
prieskoniu. Kai as isvaziavau pirma karta i Danija isikliobines i
viena lietuve
is Prahos,
tai biciulis man savo zurnalistiniu diktafonu barako dienorascius
irasinejo.
o as jam laiskus rasiau. grizau visas is Danijos, su 46 nuotraukom is
Aarhuso,
kuriuose tik raudonus gaisrinius ciaupus gatvese buvau fotografaves.
sakiau,
tokia yra ta Danija, vaikai. ir dar karta isimylejau, i Danija. stovejau
po tos
vasaros kalbos ir kulturos kursu lapkriti prie savo barako sauletekyje
lango,
ziurejau i pirma krintanti sniega ir kartojau sakinius is "Dansk for
udlaendinge" kasetes, per ta pati magiuka, kur leisdavom Queenus
ir Dead Can
Dance´us.
Tuo metu isivaizdavau, kaip mano Danija tuo paciu metu zibejo
geltonais
miestu zibintais ir lauke manes.
legendariske, sorte blues- og soulmusiker Ray Charles er død. Han
blev 73 år
gammel.
a.a.
Rejau Charlesai.
Date: Fri, 9 Jul 2004
18:45:20 +0200
From: audrius...
To: evelina...
Subject: consulta
Yra masina. Ji turi varikli, turi ratus, variklis dirba, taciau ratai nesisuka.
sakau, gal sankaba sugedusi? Taciau dabar berasant pagalvojau, gal, po galais,
vairuotojo truksta?
Kelinta diena galvoju, kad reikes ko gero skambinti Jaafar´ui, kad mane priimtu
nesiku statybose. Isejau is irakietisko restorano nes nepakenciau jo savininko,
o jis manes. Negi iseiti turejo jis, galvoju dabar? Gal ir gerai kad as
nusileidau.
Sake cia kaskoks espiritrualas is Pietu Amerikos, Chodorovskis, jei neklystu,
kad viena is triju salygu kaip tapti laimingu yra pries iseinant is namu
pasikvepinti batu padus, taip parodysi meile savo miestui. Antras budas: 3-4
valandas milimetras po milimetro isbuciuoti savo mylimosios kuna, kartojant "esi
mylima". Ir paskutine salyga yra sudeginti savo mamos nuotrauka, sumaisyti
pelenus su savis myzalais ir pabarstyti kiekviename namo kampe.
Sia savaite arbuzai kainuoja apie 0.70 euro. Turgelyje nusipirkau puse arbuzo, 6
persikus ir 6 nektarinus bei puse kg raudonu slyvu. O per gimdieni pries pora
dienu gavau dovanu du saunius didelius virtuvinius peilius, kulinarine knyga su
Pinchoto receptais is Boquerios ir placias skaiciai oranzines spalvos
tailandietiskas kelnes.
Date: Wed, 11 Aug 2004 17:56:26 +0200
From: audrius...
To: Evelina...
Subject: Isgerus sojos
pieno kokteilio atvesta kunas
parasiau Tau is Triju daliu. Vien tik todel, kad vaiskciojau sauletomis ravalio
gatves pusemis. Po makaroniniu pietu. Atejo:
Blogiausia Vasara
Nusipelniau tokios vasaros. Net nezinau ko griebtis nemoku gyventi vienas be
Noemí. Tai paaiskeja per kelias dienas, kurias leidziu tusciai, tarsi megindamas
kazka veikti, taciau be jokio tikslo, be jokiu konkreciu darbu. Nekenciu pats
saves, taciau issiverzti is situ uzdaro rato neiseina. Is vienos puses galvoju
apie ta ko noreciau, is kitos ka tureciau daryti. Reikia pabaigti ta iki
amzinybes kanciu uzsitesusi straipsni apie stalo irankius ir indus, kuriam
truksta interviu, medziagos, atsakymu...Vis tikiuosi Fernando pagalbos, kuris
tarsi stebuklingai viska sudeliotu i vietas. Kitas rupestis yra nepradeti daryti
doktoranturos darbai, darbai, kurie turi buti padaryti, jei as noriu toliau
testi savo akademini letarga. Nors paskutiniais vidines nuomones apklausos
duomenimis, doktorantura tikriausiai paliksiu geresniems laikams del savo
paties nesugebejimo ir del paprasciausios priezasties, kad suejus rudeniui, vel
reikes moketi uz tai, kuo as beveik visiskai nesinaudoju. Nemokant moketi yra
neprotingai kvaila. O is vakaro su baime laukti kitos tuscios dienos, nesveika
net sveikatai. Iki rugsejo vidurio lieka vienas menuo, tada gal ir darba gausiu.
O iki tol ka veiksiu? Nezinau. Tik vaikstau be prasmes po miesta, geriu kava uz
paskutines babkes ir ziuriu. Net nezinau kur, i vitrinas, zmoniu galvas ir
drabuzius, masinas, namus...I viska ir niekur, is esmes. Be jokio rysio viskas.
Gal ir jauciausiu tai panasiai kada, bet dabar tai ypac stipriai buti
kazkokioje terpeje, izoliuotas karscio, plaukianciu turistu su skaitmeninemis
kameromis ir is parduotuviu gustancio kondicionuoto oro. Badu-badu-bu.
Isvykti pusei metu su kamera. (Arba kaip ryztis panerti po juros pluduru)
Kasryta jau pusantros savaites lekiam su Fernandu prie juros. Ten nusimetam
drabuzius ir lendam nuogi i vandeni. Kartais, lyg is niekur pakankamai salta.
Bet man toks labiausiai patinka. Vienas is sios vasaros issukiu buvu nuplauti
iki plaukymo ribas zymincio pluduro. Ne fizinis tai issukis, pagal kranta
galeciau nuplauki dvigubai ir trigubai, taciau psichologine baime. Oda pastirsta
isivaizduojant toki dumbliais aplipusi plastmases burbula nirciojanti tamsiame
vandenyje...Vienas nebuciau net priartejes. Kazkada su Feranandu nuplaukem artyn
jo, tai visas pasisiauses is baimes apsukau rata aplink ta burbula. Tada is
visu jegu atgal kranto link...Paskui pakeitem ta pliaza i kita senu nuogu mariku
pakrante arciau namu galima per valanda sulakstyti, pasimaudyti ir saulej
pasidziovinti. As, diedu smaksojimo dziaugsmui, dar ir kelis jogos pasitampymus
atlieku, tiesa, su trumpikemis. Tik dangu virs zemes isirezes nuogas palaikau.
Tas naujas pliazas turi kitokius burbulus mazesnius raudonus toliau nuo kranto
ir baltus arciau jo. Paprastai priespakutini burbula kasrytra prisilietimu
pasveikinu is plaukiu salin. Baugu net pazvelgti i ta po vandeniu panirusi lyna,
kuris laiko i linija sujungtus pludurus. Vakar ryte ant to lyno kaip tik sedejo
ir suposi tokia pakrantes zmogysta. Visai netoli mano priespaskutinio ir jau
beveik prisijaukinto raudonu burbulo. Pagalvojau, butu saunu pranerti po tuo
lynu, kuris tadien dar giliau pagrimzdes buvo. Baisu. Priplaukiu prie pluduro
ir apsisuku, tada vel priplaukiu, giliai ikvepineju ora, bet nesiryztu. Zinau,
kad galiu, bet bijau pats nezinau ko. Ikvepes panyru, matau lyna zaliame
vandenyje ir istrizai i vandenuje sulindusius saules spindulius. Isnyru, kaip
visada pilna nosimi vandens, bet patenkintas. Prunksciu ir pasiziuriu ar ant
lyno besisupes dienas mane mate. Ne. Tada nusprendziu pakartorti zygi, nes tik
taip uztvirtinsiu pergale pries save. Antra karta panerus lynas man perbraukia
nugara ir iskiles antroj pusej dar karta turiu issipurksti i nosi prilindusi
vandeni. Visa likusia dienos dali apie tai galvojau.
Blogiausios vasaros eiline diena, La Rambla del Raval radau minti, kad reiketu
isvaziuoti vienam pusei metu i visiskai nepazistama miesta. Ten filmuociau
kiekviena diena tureciau visas teises tam nepazistami miestai ir zmones
fiksuojami skaitmeninemis kameromis. Padaryciau sau filma apie save. O kitiems
rasyciau atvirukus be zodziu. Kam pasakoti, kaip as buvau paneres po juros
pluduru?
Karaliski Pietus
Ta visados murzina ir pasisiausia prostitute blogiausios savo vasaros diena
radau geriancia is mazo zalio buteliuko. Tokio, kokiuose pardavineja
suvenyrinius viskius oro uostuose. Ji sedejo murzina ir pasisiaususi ant
suoliuko tokioje gatveje, kur zmones nevaiksto tik vaziuoja masinos. Ant mazo
pjedestalo salia jos stovejo bronzine skulptura su i ja gailiai ziurinciu
jaunuoliu. Nedidelio ugio toks, smulkus ir kazkur lyg ketinantis eiti.
Kaip nekarta jau yra buve, gailejausi, kad neturiu kameros. Nors jei is tureciau
su savimi, vistiek nebuciau galejes nieko padaryti neturiu man labiausiai
patinkancio placiakampio objektyvo. Isivaizduoju, kad tik su tokiu objektyvu
galima isdristi fotografuoti zmones is taip arti, kad net nepastebetu. Kazin,
ar ta murzina ir pasisiaususi moteris leistusi fotografuojama? Pinigu as jai
galeciau pasiulyti, bet ne daugiau negu kainuoja pietus bare. O gal ja i
restorana pasikviesti? Mes sneketume apie bet ka, o mus filmuotu, kokios dvi
kameros. Kita karta pietums pasikvieciau ta valkataujanti ir agresyvu eskima. Ir
vel sneketume. Apie gera maista, aptarvavima ir vaikystes dziaugsmus. Galeciau
ir miesto mera i koki darbininku bara pasikviesti. Viskas visiskai naiviai ir
nuosirdziai. Tada viska parodytume miesto televizijai. Ir taptume zinomais. Vien
tik del sitos vasaros.
Date: Fri, 13 Aug 2004 22:52:01 +0200
From: audrius...
To: Evelina...
Subject: nezinojau, kad
sapnavau
Eu sei que vou te amar
Niekas manes neprisimena. Net Peledziukas. Rodau jam klases zurnala su savo
pavarde ir klausiu ar prisimeni dabar? Neprisimena net pateikus savo
egzistencijos irodymus. Niekas net musu su ja neprisimena. Barake, ant sienos,
musu vardai? Barakiniai musu nepazinojo. Alto saksofonas, kuriuo as grojau ar
jis manimi? Girdejau muzika, vijausi ja. Momentas, kada nesugebejau nuleisti
sinkopiu kaip isivaizdavau. Muzika, kaip dideliu spaudimu is zarnos cirskiantis
vanduo, mete i salis instrumenta, kuri reikejo stipriai spausti, kad neisprustu
is ranku. Apsikabinau ja nuoga is nugaros, glosciau jos klubus, bet ten nebuvo
ji. Pagalvojau apie ja. Tada pasakiau, kad negaliu. Ji pagalvojo, kad del jos.
Is tiesu, tai jau buvo per velu ka ir daryti. O jis norejo ja buciuoti, bet tai
buvo tik atsisveikinimo bucinys. Lupos i lupas. Du kartu.
Muses
Galvojau, man maisosi protas. Niekaip negalejau atsubusti is to gramatinio
sintaktinio sapno, net apsipurskes is virtuves atsinestu skysciu nuo uodu.
Jauciausi iskamuotas, tiek sapno, tiek tu mazu nematomu musyciu. Jos dar
blogesnes uz uodus net nezyzia, nors ir ikandimas ne toks skaudus, tik niezti.
Atsimerkes girdejau zmoniu balsus, irasytus atmintyje, kuri deliojo pokalbiu
nuotrupas, su visais intonaciju pustoniais. Norejau arba uzmigti arba
issiblaivyti. Jauciausi visiskai issitrynes. Mano alter ego man tik siunte kitu
balsus, ir ne vieno mano. Negirdejau saves ir man buvo baisu. Panasiai gal kaip
po tu nerimo priepoliu po marijuanos. Zodziai, pabraukti, ju reiksmes, viskas,
net as pats buvau tik vienas zodis. Zodziai, be jokios gramatines sistemos, be
paaiskinimo, nieko nebuvo uz ju. Melstis bijojau. Tai butu buves zenklas, kad
man tikrai kazkas negerai su galva. Norejau kuo greiciau uzmigti.
Date: Sun, 15 Aug 2004 20:53:00
+0200
From: audrius...
To:
Evelina...
Subject: Kaip
lietuviai gyvena Taradelyje
Buna visokiu formu, viena is ju lietuviai. Jonas su agronomiskais usiukais ir
auskiniu dantimi, Regina labai elegantiska ir kulturinga moteris. Tik kartais,
tylesniu balsu pasako blet. Dvidesimt metu vireja isdirbo, paskutine vieta buvo
Maximos Akropolio restorane Siauliuose. Ilga laika gyveno Tytuvenuose, vasara
irgi eidavo maudytis i Bridvaisio ezera. Netoli piliakalnio, ten kur paskendo
pionieriu vadovas, atvaziavo is Kaliningrado narai, blet, pasinere su tokiu
plaustu i penkiu metru gyli, o ten, ziuri, skyle tokia. Ir vanduo. Antras dugnas
ten yra. Schiukos, blet, dvimetrines plaukioja. Tai patvarke ten jos ta
pionieriu vadova, nerado jo niekur.
Savo tevams samde slauge, kad patiems sudu valyti nereiketu. Ispanai dar labiau
apsisike negu lietuviai, blet, nuo kalnu nulipe cigonai. Mursijoj tokiu
apsisikusiu yra, kad Lietuvoj niekur nepamatysi. Regina visa diena prie tos
senes, tai vandens paduok, tai nuplauk apsisikusia.
Jonas sutvarke tureklus, dabar nama baigia perdazyti. Uz tureklu sutvarkyma
Jonui dave 30 euru. Dukra jau penkti metai Stuttgarte gyvena. Vokiskai sneka,
kartais net lietuviskai nemoka ka pasakyt. Jos vyras musulmonas tai mesa valgo,
ka pataiso, ta valgo. Uz namo nudazyma Ispanijoj 3 tukst. euru moka.
O ka mums cia duos? Net pusryciu nevalgom, Jonas septinta valanda keliasi,
isgeria kavos puoduka tyliai ir pradeda darbuotis. O jie devinta keliasi. Tada
pietums paduoda toki gabaliuka mesos ir sako paruosti valgio 14 zmoniu. Tai ka
mes, tik ta diena kai Regina balandelius padare, tai bent normaliau pavalgem.
Vakarienes nevalgom, kiek galima, tas pacias sparagines pupeles su bulvem
valgyti. Mes ne galvijai, siloso negali visa laika valgyti. Tai geriau jau
nuvaziuojam patys ir ka nors nusiperkam. Po to nakti tamsoje virtuveje pavalgome
pasislepe. Mes gi suauge zmones jau. Negi prasysi, kad cia ka specialiai
paruostu ar pats i saldytuva lisi. Juk niekas nesake, kad galim pasiimt patys.
Nenorim mes cia skustis. Tik nusivyle esam. Pakentesim.
Date: Tue, 5 Apr 2005 14:25:29 +0200
From: audrius
To: et
Subject: Miercoles es
mañana
Ziurejau i Barcelonos zemelapi pakabinta Miesto Planavimo skyriuje. Kvartalai
pazymeti skirtingomis spalvomis. Gracia zalia, Ciutat Vella geltona, Eixample
rausva, Nou Barris melyna, Sant-Monjuic sviesiai ruda…Laukiu susitikimo su tais
baltamarskiniais architektais del Vallcarcos rajono gyventoju konsultaciju, kas
kur iseis gyventi, kiek mokes uz buta, kiek laiko truks kontraktas?..
Vallcarca, taps dar vienu Barcelonos reurbanizavimo pavyzdziu, taip kaip reikia
- Nuñez i Navarro pinigu darymo fabriku. Tiesa, savivaldybe irengs kelis
parkelius su suoliukais, suniukams maiziot. Paskambino is konsulato. Sako,
policijoje reiketu pavertejauti tokiam lietuviui, mirtim jam grasino. Nori
pareiskima duoti. Vertimas aisku nemokamas konsulatas nei gauna nei duoda,
tokia garbes konsulo paskirtis. Po susitikimo su urbanizmo architektais
pasijuokem, kad Joaquim turetu del savo turto pasidalinimo su seserimi
konflikto kreiptis ne i nemokamus advokatus, o i AAA. Bajeris geras buvo, nes
ir cia anoniminiu alkoholiku asociacijos ta pati anakronima vartoja. Ne toje
stoteleje islipau. Nesvarbu, treciadieniais as galiu vaziuoti metro, iseina La
Vanguardia kulturos priedas, geras skaitalas bet kokiam transporte popierius
minkstas, lapais susegti per viduri, neissiklaido. Islipau i virsu Plaça
Catalunya susirasti spaudos kioske pardavinejamuose miesto zemelapiuose Uriach
gatve su Gracia policijos komisariatu. Tada vel palindau po zeme. Manes jau
lauke. Atejo greitai vyresnysis, pristate ant suoliuko su plasmasiniu maiseliu
rankose sedejusi Gintara. Buciau ir taip atpazines, tik vardo gal nebuciau is
pirmo karto atspejes. Vytas, tada Kestas…Algiai kitokie buna, kaip ir
Mindaugai. Jis - Gintaras. Ta pati kategorija kaip ir Egis. Ruda odine
striuke, juodi dzinsai, batai rudi odiniai storu padu. Plaukai is sonu trumpai
nukirpti, virsuje mazas eziukas. Ausys atlepusios siek tiek. Akys
issigandusios ir dideles rankos. Policinikas paprase, kad isversciau kas jam
kada grasino mirtimi. Pries tai trumpai papasakojo, kad atveze ji is Estació
del Nord, Eixample Dret kvartalo. Krepsi sako Estació de Sants saugykloje
palikes. Gintarai, papasakok, kas cia ivyko. Nu vaziavau as is Pamplonos i
Bilbao, va tuoj bilietus parodysiu…Tas pats dzukiskas akcentas, kaip ir to
pupsiko pasieniecio, kuri Barcelonos keliu policininkas isprievartavo vasara.
Neseniai teisme susitikau teismo gydytoja, prisimine mane ir pupsika, suvariusi
17 peiliu duriu tam policininkui. Sako vargsas vaikinas, tas policinkas dar du
jaunuolius po to isprievartavo ir ikliuvo. As jai papasakojau irgi, kad
pupsikas pas mane savaite gyveno, priskambino savo panai uz 350 euru is mano
telefono ir pabego i Londona. I Londona per Barcelona. Gintaras istrauke
traukinio bilietus, laiko drebanciom rankom, Bilbao, Pamplona. Sakau, tai kas
ivyko? Pradejo dar labiau nervuotis. Nu tai as cia stoty laukiau, manes cia
turi mikroautobusas atvaziuot pasiimt, tai tie i mane pradejo ziuret ir kalbet
kazka. Kas tie? Tie, ten kur stoty stovejo. Rusai buvo, as girdejau. Tada as
pradejau eiti, o jie mane seka is paskos. Tai as per visa miesta kazin kur
pradejau begt, o jie is paskos. Tai paskui i policija pasiprasiau kad priimtu,
tai leido pasedet nakti. Paskui mane cia atveze. O tai kas tau grasino? Peili
rode ar ka? Ne, jie tik seke mane. Pazistami? Ne, nepazistu as ju. Jie mane
nuzudyt norejo, as zinau. Atrodo, kad pareiskimo del pasikesinimo nuzudyt
nereikes forminti, sakau policininkui. Turim kita problema sizofrenijos
priepuoli. Arba baltaja karstine. Balti arkliai ispaniskai pavirsta i rozinius
dramblius. Nors ir paziuros nebuvo pagiringas. Pro maiselio sieneles viduje
matesi nauju baltu kojiniu rysulis ir ranksluostis. Is policijos isejom abu
kartu. Jisai skambindmas kazkam telefonu kalbedamas del mikroaurobuso. Kur
eisi? Kur as dabar eisiu? Isejus i gatve jam atrodo vel uzejo priepuolis
nenorejo niekur eiti toliau nuo policijos. Sakau, as tave galiu palydet iki
stoties. Man reikia kad mane pasiimtu is cia kuo greiciau. Vel pradejo
nervuotis. Ejom nezinau kur link. Jis susiguzes visas, nesidairydamas is salis.
Man pyzda dabar, uzmus mane. Uz dvidesimties minuciu as jau nezinojau, kur eiti
-jis niekur nuo manes nesitrauke ne per zingsi, kartodamas tas pacias frazes.
Atseke iki mano namu, kur staigiai turejau paimti kamera ir grazinti Joanui,
tada Passeig de Gracia jis atpazino motorolerininka, kuris jau antra karta
siandien ji bande nudauzt, po to benami su savo grojanciu magablasteriu, sako,
girdejai, lietuviska muzika grojo. Galvoju, panasi melodija gal? Ne, sako, tai
jie, jie jau cia manes nuzudyt atvaziavo…Kalbejau su jo zmona, jis jai bent
pora karta skambino is savo mobilaus. Sakau, nesirupinkite, jam niekas
negresia, nenoredamas tiesiai sakyt kad Gintarui protas nuvaziavo. Galvoje jam
viskas, ne realybeje, svelninau issireiskima. Nepalikite jus jo vieno, prasau,
ji nuzudys, mes atsilyginsim jum…Pradejau galvot, kad gal ir man protas
pavaziavo. Ejom per gatve ir as rimtai svarcau, kad jei bent keli zmones
susitartu, galetu kitam prota susukti teigdami tai, kas neegzistuoja, gol
galiausiai patiketum. Palikau ji Plaça Catalunya policijos komisariate, kaip
uzstata palikes savo vertejo pazymejima. Policininkas vos ne grasindamas man
liepe grizti uz 20 minuciu. Gintaras ramiai pasiliko ten ta pacia veido israika
kaip namo grizes sunus palaidunas. Pasitenkinimas laikina ramybe. Autobusas i
Varsuva sekmadieni. Siandien treciadienis, kulturinio priedo diena. Daugiau
reisu is Estació de Sants nera. Eisim i Estació del Nord. Pesciom, aisku, i
metro tuneli jis grieztai atsisako listi. Ten ji tikrai…Vel skambino zmonai, si
karta isteriskai rekdamas, furia tu, pasakyk kad mane atvaziuotu pasiimti is cia
kuo greiciau, kurva tu! Furia blet, skambink auksciau kur nors, sakyk kad as cia
esu! Is Estació del Nord jo autobusas isvaziuoja penktadieni ryte. Su bilietu
gali likt stoty nakvot, sakau. Matau jo paklaikusi zvilgni prasilenkiat su
keliais pakistanieciais. Einu i jo realybe, sakydamas, kad jie taves bijo, jie
zino, kad tu dabar su policija draugai, tai jie tau nieko nedarys. Nusipirk
batona, dar septynis eurus turi. Bilietas kainavo 140 i viena puse, aisku.
Daugiau pinigu man atrodo jis neturejo. Palikau ji, lauke, dar bandziusi mane
sekti, kaip vaikas, kuri palieka prieglaudoje. Nedrisau atsisukti atgal,
nuskubejau, kad nesivytu. Zinojau, kad kentes, bet tikejau, gal kaip nors
islauks iki to autobuso? Tada gal susitiks koki zmogu? Ka as jam dar buciau
galejes duoti, be tu keturiu sizofrenisku valandu kartu? Ligonineje jo butu
neprieme, sakiau, sau, jis neturi jokio socialinio draudimo. Sake, vaziaves
namo popieriu tvarkytis. Sake, dirbes statybose puse metu. Pries tai pietuose
apelsinus skyne. Dabar liko vienas stoty, kur ji papjauti ruosesi. Nereikia man
to bilieto, nesulauksiu as to autobuso. Tu durnas, ar tu nematai, sauke jis man,
mane gi tuo patvarkys cia, as tau sakau…
Atverciau telefona: skambino is konsulato. Spejau nustebti, kad penktadieniais
po pietu jie vis dar dirba. Sekretore manes paklause ar as prisimenu ta lietuvi
kuriam vertejavau treciadieni. Sako, ligoninej jis, Barcelonetoje, perpjautu
kaklu ir venomis. Gydytoja jai sake, kad dar yra ir vienas nuzudytas. Apie
Gintaro bukle sekretore nieko konkretaus nezinojo. Kokia spalva Miesto
planavimo zemelapyje buvo pazymetas Barcelonetos kvartalas? Neatsimenu.
Date: Tue, 5 Apr 2005 17:09:54 +0200
From: audrius...
To: et...
Subject: Re: Miercoles es
mañana
atomazga: nieko jis nenuzude galiausiai, cia durdomo barcelonetoje daktare
"pashposavo" noredama kad niekas jai be jokios prieziuros to nalaimelio
persipjovusio venas ir kakla nepaliktu. ta popiete as pusnatros valandos su
visais kalbejau - ligonine, jo zmona, konsulatu, ambasada...Suvedziau visus i
kontakta. tada kita diena paskambino man, kad ateiciau i ligonine kai jis
atsigaus pavertejauti. dar keisciau buvo - penkta valanda atejau, visi ten
kazkokie keisti ant koju sustatyti del mano atejimo. pati cap de comunicació
del hospital del mar su manimi atejo sneketis, sako, is kokios firmos atejau.
sakau is Kalarabi. paskambino ji jiems ir sako man, berniuk, jie ten verteju
iesko, gali kreitis del darbo, niekam mes neskambinom, o be to, 11 val. ryte
pas mus verteja mergina buvo viska isverte. sakau, is kur ta mergina atejo.
sako, is konsulato. is kalabybiskiu, konsulate jokiu lietuviu merginu nera.
zodziu, durdomas. tai rasau dabar ta istorija, noriu isversti ir priduoti.
tiesiai italu produceriui, jie filma apie keliaujancius zmones darys. flash'as
tox lietuviskas bus.
lauksiu tavo dumu. Fumeta blanca, kaip sako Vatikanas. vatikano radijo lietuvai
zurnalistas turi piloto teises is skraido lektuvu. as paskutinem savaitem
kazkur plevesuoju isjungtais motorais. nezinau, ar rasiau tau ka apie
Esparraguerra kaima, kur greiciausiai isvaziuosiu dirbt 4 menesiam, o ir
gyvent, jei ka rasiu. 30 kom uz barcelonos. Prie pat Montserrato ant kalno tarp
senu alyvmedziu, dregmes ir dumblino Llobregato. Catalonijos Kinija fabrikai,
vamdziai, greikeliai, pigia statyba isplesti kaimai, kuriu pagrindinese gatvesi
vis dar pardavineja darzovessu cigaru dantyse. Senukas, praeinantis, taip galetu
atrodyti ir senas new yorkietis, lipantis kasdien ir besileidziantis takeliu
tarp krumu. Ten kitas pasaulis zmones grizta traukiniais is darbo gamyklose,
statybose.
Tu leisk fumeta. jei nepraeis, pas mane i Sparagyne galesi atvaryt gyvent. Taip
neturi but, vaikam turi reiket mamos ir mamos turi reiket vaikus. Taip neturi
but. Veliau ar aksciau viskas turi grizt is kur iseje, kaip yra suredyta.
siaures krypties vejas yra pats svariausias.